Ar kada nors pasvajodavote, kaip būtų įdomu kuriam laikui pakeisti aplinką, pabėgti nuo rutinos ir išvykti į kokią nors tolimą šalį? Išvykti tam, kad galėtumėte pažinti naują kultūrą, naujus žmones ir pabandytumėte į gyvenimą pažvelgti kitomis akimis. Kaunietė Donata pasiryžo tokiam iššūkiui ir nusprendė nusistovėjusį įprastą ritmą iškeisti į naują gyvenimo etapą tolimajame Tailande. Šiame interviu Donata mums papasakos apie tai, kokį Tailandą ji pamatė, patars, ką reikia daryti norint ilgesniam laikui nuvykti į šią šalį ir pasidalins savo įspūdžiais iš tolimosios Rytų valstybės! O jei ir toliau norėsite sekti mūsų pašnekovės kelionių gyvenimą, užmeskite akį į jos asmeninį blogą.
Donata, kada pradėjai keliauti? Ar atsimeni savo pirmąją kelionę į užsienį?
Žinoma atsimenu! Pirmoji tolima kelionė į užsienį buvo jau pradėjus studijuoti. Važiavome į Paryžių, tad kelionė tikrai įsiminė – Paryžius įspūdingas miestas ir kaip pirmai išvykai tai tikrai buvo kažkas „vau“.
Kiek save prisimenu, visada norėjau keliauti, man nepatiko sėdėti namie, norėjosi kažką veikti. Net mama pasakojo, kad vaikystėje su manim buvo labai sunku, nes nuolat dingdavau iš namų, eidavau kažkur pasivaikščioti, o jai paskui tekdavo manęs ieškoti. Norėjau apkeliauti visas vietas, kuriose nesu buvusi, tačiau tuo metu tam tiesiog nebuvo galimybių.
Papasakok, kaip atsidūrei Tailande? Ar tai pirmoji tavo kelionę už Europos ribų?
Esu dar buvusi tolimojoje Turkijos dalyje, netoli sienos su Sirija – ten patyriau pirmą kultūrinį šoką. Tačiau taip toli ir tokiam ilgam laikotarpiui išvykau pirmą kartą. Tailande atsidūriau gana netikėtai ir neplanuotai: tiesiog su savo vaikinu pasvajodavome, kad būtų smagu dirbti savarankiškai ir kurį laiką pakeliauti po saulėtus kraštus. Po kurio laiko jis rado darbo pasiūlymą Tailande, pabandė laimę ir jam pasisekė įsidarbinti. Mano draugas pirmasis išvažiavo patikrinti ar ten įmanoma gyventi, o tada po poros mėnesių atvažiavau aš. Atvažiavau su mintimi, kad ieškosiu darbo nuotoliniu būdu.
Ar nebuvo sunku taip paimti ir viską mesti? Apskritai, kuriam laikui išvykai?
Aišku sunku! Buvo toks metas, kai gyvenimas pradėjo puikiai klostytis, bet tada teko rinktis, nes visko turėti negalėjau. Teko išsikraustyti iš nuomojamo buto, išeiti iš darbo, be to, į pasiruošimo kelionei procesą įtraukiau ir profilaktinius vizitus pas gydytojus. Žodžiu, priėmiau ne patį patogiausią sprendimą, bet buvau tvirtai pasiryžusi išvykti.
Išvažiuodama žinojau, kad Tailande praleisiu bent pusmetį, bet abu su draugu žinojome, kad viskas gali tęstis ir ilgiau. Ambasadoje gavau daugkartinio įvažiavimo vizą, kuri leidžia būti Tailande 6 mėnesius, tačiau šį laiko tarpą galima pratęsti ir iki 9 mėnesių. Tik tuo metu nedrįsau sau pasakyti, kad čia būsiu ilgiau, nes ir nepilni metai atrodė labai ilgas laiko tarpas.
Kokie buvo pirmieji įspūdžiai atskridus?
Iš pradžių patyriau gana nemažą kultūrinį šoką – pirmąją savaitę jaučiausi tarsi būčiau kitame pasaulyje. Labai pasijautė klimato skirtumai – iš šalto lietuviško pavasario atvažiavau į tikrą karštį. Azijos mastais Chiang Mai miestas, kuriame apsistojau, nėra didelis, tačiau man jis pasirodė milžiniškas – čia gyvena daugybė žmonių! Lietuvoje mes turime labai daug erdvės, tuščių plotų, o čia viskas suspausta: labai daug žmonių, judesio, gatvėje gyvenimas tiesiog verda.
Pirmas šokas buvo važiavimas motoroleriu ir eismas gatvėse. Prieš tai Lietuvoje nebuvau važiavusi motoroleriu, tačiau Tailande tai yra patogiausia transporto priemonė, nes mašinos ilgam užstringa kamščiuose. Pirmomis dienomis toks važiavimas buvo gana šiurpi patirtis, nes buvau pakraupusi nuo to, kokiais mažyčiais atstumais prasilenkia transporto priemonės, kokie motorolerių ir mašinų srautai gatvėse. Vis dėlto, reikia pabrėžti, kad tailandiečiai vairuoja be pykčio ir agresijos.
Ar gali mums pagelbėti ir išvardinti, kokių dokumentų reikia lietuviams, norintiems savarankiškai ilgesniam laikui vykti į Tailandą?
Pirmiausiai reikėtų užsisakyti daugkartinio įvažiavimo vizą. Tokią vizą galima užsisakyti tik savo šalyje – Tailande jos negausi. Tam reikia nuvykti į Tailando garbės konsulatą Vilniuje. Su savimi taip pat reikia turėti pasą, skrydžio bilietus, išvykimo bilietus po dviejų mėnesių arba bent bilietų užsakymo kvitą. Kitaip tariant, turi turėti įrodymą, kad šalyje nepasiliksi ilgiau kaip du mėnesius. Tačiau išvykimo bilietas nėra grįžimo atgal bilietas – tai yra sienos kirtimo bilietas. Esmė tame, kad su šia viza kas 60 dienų turi kirsti sieną – kad ir pusdieniui nuvykti, tarkim, į Malaiziją ar Vietnamą, o paskui grįždamas atgal į Tailandą pasienyje gauti štampą ir tada vėl gali 60 dienų būti šalyje. Todėl užsisakydamas vizą turi turėti pirmojo bilieto užsakymą. Taip pat turi turėti vietos, kurioje gyvensi, adresą, fotonuotrauką, bei susimokėti vizos mokestį – berods, apie 140 eurų. Į konsulatą reikia ateiti su banko kvitu, patvirtinančiu, kad pinigai jau sumokėti. Tada konsulato darbuotojai paima visus dokumentus ir, jeigu jie tvarkingi ir prieš tai neturėjote jokių nuobaudų dėl minėto sienos kirtimo, jau po savaitės galima atsiimti vizą. Viza galioja 6 mėnesius, bet ją galima prasitęsti jau būnant Tailande – tereikia nuvykti į imigracijos tarnybą. Tarkime, jeigu turite kirsti sieną kovo 5 dieną, nuvykstate į imigracijos tarnybą kovo 4-ąją, sumokate 50 eurų ir paprašote pratęsti vizą dar 30-čiai dienų. Galiu nuraminti, kad tas išvažiavimas yra labai paprastas: didžiuosiuose Tailando miestuose tai yra netgi verslo šaka, kuomet agentūros surenka žmones į autobusus, nuveža į artimiausią pasienį, kad jie gautų štampus pasuose ir tada parveža atgal. Tau nė nereikia būti kitoje valstybėje, nors mes stengdavomės išnaudoti tokias progas pakeliauti. Taip pora kartų kelioms dienoms buvome nuskridę į Malaiziją, taip pat buvome Kambodžoje ir kartą pusdienį praleidome Mianmare.
Lietuvių tarpe Tailandas yra labai populiari kelionių kryptis. Kaip tu manai, kas geriau: pasikliauti kelionių organizatoriais ar keliauti savarankiškai? Ar kelionių agentūros gali pateisinti žmonių, norinčių geriau pažinti Tailandą, lūkesčius?
Aš manau, kad nėra reikalo kreiptis į kelionių agentūras. Verta nebent tiems, kas ieško ypatingos prabangos ir nenori skirti laiko paieškoms ir atradimams. Kad ir kaip egzotiškai ir sudėtingai skambėtų kelionė į Tailandą, viskas čia yra labai paprasta. Tailande viskas pritaikyta turistams, ant kiekvieno kampo pilna vietinių kelionių agentūrų, kurios gali pasiūlyti įvairiausių ekskursijų, padėti išsinuomoti motorolerį, susirasti gyvenamą vietą. Susikalbėti su vietiniais nėra sunku, viskas pigu ir greita, gauti pageidaujamas paslaugas taip pat lengva. Kelionių agentūrų pasiūlymais tikrai nesidomėjau, bet manau, kad keliaudami savarankiškai sutaupysite pinigų, kuriuos galėsite skirti kitiems dalykams. Žinoma, planuojant kelionę iš namų, iš Lietuvos, teks nemažai paskaityti apie Tailandą, skirti laiko pasiruošimui, bet tuo pačiu tai padės susidaryti aiškesnį šios šalies vaizdą.
Tiems, kas planuoja į Tailandą keliems mėnesiams atvykti nuo vasario iki gegužės, rekomenduočiau rinktis pietinę Tailando dalį ir patyrinėti oro užterštumą prieš išsirenkant gyvenamąją vietą. Esmė tame, kad šis laikotarpis vadinamas "dūmų sezonu", o oro užterštumas miestuose, ypač šiauriniame Chiang Mai, būna vienas didžiausių pasaulyje ir kartais lenkia labiausiai užterštus Indijos miestus. Tai sezonas, kai nėra lietaus ir vėjų, o ūkininkai masiškai degina laukus - dėl to susidaro didžiulis smogas ir labai suprastėja matomumas. Toliau esantys objektai paprasčiausiai pasislepia už tankios dūmų uždangos.
Kokia yra tavo „tailandietiška“ kasdienybė, nusistovėjus gyvenimui šioje šalyje?
Tas „vau“ laikotarpis praėjo po kelių mėnesių, kai su viskuo apsipratau, o intensyvus Tailando gyvenimas tapo norma. Pirmuosius du mėnesius kiekvieną savaitgalį kažkur važiuodavome, apkeliavome beveik visą šiaurinį Tailandą, tačiau apskritai Tailande yra be galo daug įdomių vietų, kurias dar norime aplankyti. Gyvename šalia Doi Suthep nacionalinio parko, į kurį kartais tiesiog nuvažiuojame praleisti savaitgalį. Chiang Mai miestas tuo ir dėkingas, kad viskas čia arti: gali nueiti į minėtą parką, į kavines pavalgyti; jeigu ieškai ramybės – miestą supa nuostabi gamta – 20 minučių ir tu jau kalnuose.
Šiuo metu aš dirbu nuotoliniu būdu marketingo srityje. Taigi dalį dienos dirbu, kitą laiką skiriu kelionių paieškoms, stengiuosi geriau pažinti Tailando gyvenimą. Tai, kad dabar mažiau keliaujame po šalį, nereiškia, jog visą laiką sėdime namie. Ieškome naujų vietų kur galima nuvažiuoti ir kažką pamatyti, skaniai pavalgyti, aplankyti mieste vykstančius renginius. Tiesiog šiuo metu gyvename sėslesnį miesto gyvenimą.
Pietinė Tailando dalis labiau pritaikyta turistams, tačiau daugybė keliautojų primygtinai rekomenduoja nuvykti į Šiaurės Tailandą, kuriame, kaip teigiama, galima pamatyti tikrąją šalį. Pritari tokiai nuomonei?
Aš ir pati matau nemažai skirtumų tarp Šiaurės ir Pietų Tailando. Negaliu sakyti, kad Šiaurinė dalis nėra turistinė, nes ir čia yra daug turistų, be to, mūsų mieste gyvena nemaža užsieniečių bendruomenė. Šiaurėje taip pat vyksta daug renginių, yra daugybė veiklos, žodžiu, verda normalus miesto gyvenimas.
Tačiau labiausiai skiriasi žmonės, nes pietiečiai per daug metų įprato prie milžiniškų turistų srautų, jie įkyresni, nes siekia uždirbti iš turizmo, todėl labiau nei šiauriečiai siūlo įsigyti įvairių prekių. Tuo tarpu šiauriečiai yra labai nuolankūs, nuolat šypsosi, tyliai ir maloniai kalba – šiaurėje vyrauja visai kitokia bendravimo kultūra net ir su tais pačiais užsieniečiais. Žmonės čia gyvena savo gyvenimus, nekreipia dėmesio į atvykstančius turistus. Pavyzdžiui, čia aš laisvai galiu vaikščioti gatvėmis, niekas į mane nekreipia dėmesio, o štai pietuose gali prisistatyti tailandietis, kuris pradės mane kalbinti, siūlyti taksi, kelionių turus ir panašiai... O šiaurėje aš esu tiesiog eilinis praeivis.
Kaip tu pati sutari su vietiniais? Koks apkritai jų požiūris į milžiniškus turistų srautus? Žinoma, nekalbu apie tuos žmones, kurie uždirba pinigus iš turizmo :)
Čia beveik visi stengiasi užsidirbti iš turizmo. Aš pati nesu susidūrusi su neigiamu vietinių nusistatymu mano atžvilgiu. Galbūt taip yra ir dėl to, jog nesu užmezgusi labai artimų ryšių su tailandiečiais, bet jie atrodo tikrai malonūs žmonės – kalbu apie tai, ką pati matau savo akimis. Tailando žmonės supranta, kad turizmas yra labai svarbus valstybės ekonomikos variklis. Visi mane priėmė labai maloniai ir pati jokios priešpriešos tikrai nejaučiu.
Patys tailandiečiai, bent jau šiaurėje, nelabai leidžiasi į artimus santykius. Pavyzdžiui, su žmonėmis, kuriuos jau pusę metų matau kasdien ateidama dirbti į kavinę ir pažįstu jų kolektyvą, nesikalbame. Tiesiog pasisveikiname, pasiteiraujame kaip sekasi ir viskas. Santykiai nėra lipdomi, nes jie tiesiog yra santūrūs žmonės ir galbūt labiau vertina santykius su savo kultūros atstovais. Žinoma, yra visokių atvejų. Mano draugas dirba tarptautinėje įmonėje kartu su vietiniais, kurie yra labai draugiški, nuostabūs ir mėgstantys bendrauti žmonės.
Tai koks yra tas neturistinio Tailando paveikslas?
Šiaurinio Tailando gyventojai yra santūrūs, malonūs ir kultūringi. Jie tau nebruka savo prekių, nežiūri į tave kaip į vaikščiojančią piniginę – tiesiog pasako kainą, nusišypso ir nelenda įkyriai į akis.
Žmonės daug šypsosi ir yra labai atsipalaidavę – retai kada tenka pamatyti sparčiai dirbantį vietinį gyventoją. Tailande nėra streso – jie mano, kad viską spės, o dangus tikrai nesugrius jei teks kiek palaukti. Žinoma, tvarkyti rimtesnius reikalus su tokiu požiūriu gali būti kiek sudėtinga.
Man labai patinka stebėti tailandiečių pasisveikinimus, kai jie sudeda rankas ir nusilenkia vienas kitam. Net ir kiečiausi vaikinukai sporto klubuose nuolat sveikindamiesi lankstosi vienas prieš kitą. Čia yra ir daugiau keistenybių: iš pradžių buvo keista, kad vietiniai alų geria su ledukais, o padavėjai dažnai tiesiog laukia prie staliuko, kol išsirinksi maistą. Įdomu ir tai, kad tualetinio popieriaus galima rasti tik turistams pritaikytoje vietoje, nes vietiniai tiesiog prausiasi vietoje ir popieriaus nėra linkę naudoti.
Ar Tailandas saugi šalis turistams?
Lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, Tailandas yra tikrai saugi vieta. Nebent Pietų Tailande, būnant susibūrimo vietose, pavyzdžiui turguje, reikia labiau saugoti savo daiktus, nes gali pasitaikyti kišenvagių. O štai šiaurėje jaučiuosi visiškai saugi. Mes ant motorolerių tiesiog paliekame savo šalmus ir jų niekas nevagia. Kai kurie spynelėje net pamiršta motociklo raktelius ir randa juos savo vietose. Gatvėse niekada nemačiau smurto, priekabiavimų, negirdėjau apie jokias vagystes – šiaurėje tikrai jaučiamės labai saugiai. Net ir nuvažiavęs į atokiausią kaimelį, kur tavo motoroleris kainuoja tiek, kiek vietiniai gyventojai neuždirba per mėnesį, tu jį galėsi ramiai palikti gatvėje. Šiaurės Tailande sąžiningumas yra labai stiprus kultūrinis dalykas.
Nepaisant to, Tailande vyrauja labai didelė socialinė atskirtis tarp pagrindinių šalies miestų ir kaimo gyvenviečių. Pagal Azijos standartus, miestuose žmonės gyvena pakankamai pasiturinčiai. Miestiečiai turi gerus automobilius, kompiuterius, vaikšto į kavines ir panašiai. Visumoje žmonės gyvena tikrai gerai. Kaimuose situacija kitokia – esu mačiusi lūšnose gyvenančius ir ant grindų miegančius žmones.
Kokius objektus verta pamatyti? Kur galima paragauti skanaus tailandietiško maisto?
Būnant Chiang Mai mieste labai rekomenduočiau aplankyti Doi Suthep nacionalinį parką. Parkas labai didelis, apimantis kalnus ir už jų esančią teritoriją. Kalno viršūnėje yra labai graži šventykla, aplinkui plyti tropiniai miškai, nuostabi gamta, žodžiu – atsiveria įspūdingas vaizdas. Ši vieta, važiuojant iš miesto, lengvai pasiekiama, o visai kelionei užtenka pusdienio. Tiems, kurie mėgsta fizinį aktyvumą, į kalną galima lipti pėsčiomis. Čia yra vienuolių kelias, kuris vadinasi Monk‘s trail. Google Maps programoje netgi galima rasti tašką, kuriame šis kelias prasideda, tačiau jis nėra labai populiarus ir net ne visi vietiniai žino apie vienuolių kelią. Susiradus kelio pradžią žemėlapyje, vairuotojui tiesiog galima parodyti vietą ir jis nuveš jus iki kelio pradžios. Kalno aukštis siekia apie 1900 metrų virš jūros lygio, tad lipimas priklausomai nuo jūsų pasirinkto tempo užtruks apie 2 valandas. Pusiaukelėje aplankysite dar vieną gražią šventyklą, pro kurią žmonės, į viršų kildami automobiliais, dažniausiai pravažiuoja. Miesto senamiestis irgi vertas dėmesio, kurį dėl jo formos mes vadiname kvadratu. Chiang Mai pasižymi tokia šventyklų gausa, kad galiausiai jos visas tampa labai panašios.
Taip pat būtinai aplankykite Pai miestelį, kuris yra be galo gražus ir į kurį iš Chiang Mai galima nuvažiuoti motoroleriu. Arba galima išsinuomoti autobusiuką, nes teks važiuoti kalnų keliu. Tai nuostabiai gražus miestelis, kurį kadaise labai pamėgo hipiai keliautojai. Ten yra nuostabių gamtos vietų, vyksta puikūs kultūriniai renginiai, pilna jogos studijų, vykdomi meditacijos užsiėmimai. Ši vieta idealiai tinka keliautojams, ieškantiems savęs, vidinės ramybės.
Tailande gero maisto galima pavalgyti ten, kur matote sėdinčius vietinius žmones. Miesto centre yra gana nemažai turistinių vietelių, bet jose galite gauti ne tai ko tikėjotės. Ypač jeigu einate valgyti vakarietiško maisto. Apskritai, patarčiau Tailande nevalgyti vakarietiškų patiekalų – geriau išbandykite vietinį maistą. Kad ir kur benueisite, vietinis maistas tikrai bus skanesnis negu vakarietiškas. Na, išskyrus italų restoranus... Rekomenduoju paragauti Tom Yum Goong – aštrios krevečių sriubos; Tom Kha Gai – kokosų sriubos su vištiena; Som Tam – aštrių žaliosios papajos salotų; Yam Pla Dook Foo – kepto šamo su žaliųjų mangų salotomis; Pad Phuk Tong – kepto moliūgo su kiaušiniais. Tiems, kas nori išmėginti tradicinę tajų virtuvę, bet dar nespėjo priprasti prie labai aštraus maisto, siūlau paragauti geltonojo kario patiekalų. Raudonojo kario patiekalai idealiai tiks žmonėms, mėgstantiems itin aštrų maistą.
O kur verta apsistoti? Galbūt nebūtina rezervuoti kambario iš anksto ir galima nesunkiai tą padaryti jau atvykus į vietą?
Gyvenamą plotą labai paprasta rasti čia vietoje. Žinoma, jeigu nori gyventi prabangiau, geriau būtų užsisakyti viešbutį iš anksto per booking.com puslapį. Azijoje taip pat labai populiarus agoda.com viešbučių užsakymo puslapis – ten taip pat galima rasti gerų pasiūlymų. Bet tiems keliautojams, kuriems nereikia kažkokių didelių patogumų, ramiai galima vietos ieškoti atvykus. Visur pilna iškabų – važiuodamas gatve ant kiekvieno kampo matysi skelbimus apie nuomojamus kambarius ar namelius. Gali iškart gyvai įvertinti apartamentus, patinka – apsistoji, nepatinka – važiuoji toliau.
Kokie tavo ateities planai? Ar jau traukia namai?
Traukia! Labai pasiilgome namų. Kad ir kaip čia būtų gera ir paprasta gyventi, namų ilgesys vis stiprėja. Balandžio pabaigai jau turime bilietus namo, tad neužilgo grįšime į Lietuvą. O kaip bus toliau – laikas parodys.