Eglė Mažeikaitė studijoms universitete einant į pabaigą jau žinojo, ką veiks kitais metais. Ne, ji tikrai nežadėjo iškart įsidarbinti ir daryti karjeros. Eglė turėjo kitą svajonę – įsikurti tolimojoje Kanadoje ir gyvai pamatyti nuostabią šios šalies gamtą ir žydruosius kalnų ežerus, kurie milijonams čia viešėjusių turistų paliko įspūdį visam likusiam gyvenimui.
Žinoma, Eglei Kanadoje taip pat teko dirbti, tačiau ji dirbo ir gyveno viename gražiausių pasaulio nacionalinių parkų, o suderinti darbą ir keliones nebuvo jokių sunkumų. Apie tai, ką reiškia gyventi tikrame rojaus kampelyje, skaitykite šiame interviu!
Egle, kaip atsidūrei Kanadoje?
Paskutiniais studijų universitete metais jau žinojau, kad toliau studijuoti arba iš karto dirbti dar tikrai nenoriu, todėl nusprendžiau pasidaryti taip vadinamą gap year – praleisti metus keliaudama. Iš pradžių galvojau keliauti į Australiją. Jau vien klimato sąlygos ir žmonių gyvenimo būdas šioje šalyje skambėjo nerealiai. Tačiau norint ilgiau būti Australijoje ir gauti vizą reikia studijuoti. Kadangi mokytis manęs netraukė, norėjau pakeliauti, padirbėti kitoje šalyje, todėl pasirinkau Kanadą.
Kvotą Kanados vizai gauti gana sunku (per metus Lietuvoje aplikuoja maždaug 1100 norinčių išvykti, o kvotas gauna vos 175 žmonės), be to, nėra jokios garantijos, kad vizą išvis pavyks gauti – viskas vyksta tiesiog loterijos principu. Vis dėlto, man labai pasisekė ir aš gavau leidimą metus laiko gyventi šioje šalyje. Skirtumas tas, kad studijuoti čia nereikia, o laiką gali leisti dirbdamas ir keliaudamas. Praėjus metams leidimą gyventi Kanadoje galima prasitęsti ir likti dar bent pusei metų tiesiog su turistine viza. Deja, ji leidžia tik keliauti – dirbti nebegalima. Taip pat yra galimybių likti ir ilgesniam laikui, pavyzdžiui, jeigu esi nepakeičiamas specialistas ir darbdavys yra suinteresuotas tave išlaikyti darbo vietoje kuo ilgiau. Tokiu atveju įmonė, kurioje dirbi, gali padėti vizos pratęsimo procese.
Kanada Lietuvą yra įtraukusi į tam tikrą rizikos zoną, todėl sveikatą turi tikrinti kanadiečių akredituotas gydytojas. Jų Lietuvoje yra vos du ir abu dirba Vilniuje.
Kodėl nenorėjai keliauti kažkur arčiau, pavyzdžiui, Europoje?
Aš jau esu aplankiusi nemažai Europos valstybių. Šįkart man norėjosi kažko visiškai kitokio ir išgirdus daug puikių atsiliepimų apie Kanadą atsirado dar didesnis noras vykti ten. Be to, leistis į šį nuotykį pasiryžome kartu su drauge, kuri nuo pat pradžių buvo susidomėjusi būtent Kanada, taigi ir apsispręsti tapo kur kas lengviau. Dokumentus vizai gauti pildėm kartu ir mums abiems pasisekė patekti tarp tų laimingųjų. Išvykome kartu, o po kurio laiko Kanadoje mūsų keliai išsiskyrė.
Ar kelionė į Kanadą buvo pirmoji viešnagė kitame žemyne?
Ne. Su tėvais esu mėnesį keliavusi po Jungtines Amerikos Valstijas. Mūsų šeimos draugai gyvena netoli Kanados, Sietlo mieste, todėl galima sakyti, kad ir anksčiau esu buvusi Kanadoje, kadangi nusileidome Vankuverio oro uoste ir paskui pervažiavome į Sietlą. Keliavome po visą vakarinę JAV pakrantę.
Taip pat esu buvusi Pietų Amerikoje, Brazilijoje ir keliose Afrikos šalyse: Maroke, Alžyre, Tunise. Tuo metu buvau dar paauglė ir keliavome su šeima, todėl tai buvo daugiau pažintinės/poilsinės kelionės, nei artimas susipažinimas su tolimos šalies kultūra.
Ar nebuvo baisu leistis į tokią tolimą kelionę ir dar tokiam ilgam laikotarpiui?
Žinoma, buvo baisu! Atskridusi į Kanadą iš pradžių neturėjau darbo, neturėjau kur gyventi, todėl reikėjo viskuo rūpintis pačiai. Vis dėlto, manau, kad toks pradinis jaudulys yra visiškai normalus. Paradoksalu, tačiau tą jaudulį didina ir tai, kad tu lauki tų sunkumų, nes norisi išbandyti save, pažiūrėti, kaip pati susitvarkysi su visomis iškylančiomis problemomis. Pradinis nerimas greitai dingo, nes viskas ėjosi labai lengvai. Kanadoje su darbo paieškomis problemų nėra, darbą galima susirasti tikrai labai lengvai. Pirmas tris dienas apsistojome pas pažįstamą Kanadoje gyvenantį lietuvį, bet su drauge norėjome kuo greičiau susirasti atskirą butą – juk gera turėti savą kampą.
Drąsiai galiu pasakyti, kad buvo smagu leistis į tokį išbandymą, nes tai ne kokia visiems įprasta poilsinė kelionė. Savarankiškai gyvenome kitame pasaulio krašte, kur nieko nepažįstame, savarankiškai viską pradėjome nuo nulio ir svarbiausia – viskas puikiai sekėsi.
Kokių dokumentų reikia lietuviui, norinčiam metams išvykti į Kanadą?
Išvykau padedant „Jaunimo Kelionių“ organizacijai. Sudalyvavus jų rengiamame seminare pradėjau tikslingiau domėtis Kanada. Jie palaiko ryšį su jau išvykusiais į Kanadą lietuviais ir pasiklausęs jau sugrįžusių žmonių istorijų sužinai, ko tikėtis. Gavome patarimų, sužinojome tai, ką reikėtų žinoti prieš vykstant į Kanadą ir viskas pradėjo atrodyti daug realiau ir ne taip neįtikima.
Vykdamos į Kanadą rėmėmės organizacijos rekomendacijomis. Viena iš rekomendacijų – su savimi vežtis apie 900 eurų (apie 1375 Kanados dolerius) tam atvejui, jeigu nepavyktų greitai susirasti darbo. Aš vežiausi 1800 Kanados dolerių, o ir darbo neskubėjau iškart ieškoti. Pirmas savaites skyriau susipažinti su miestu, kultūra, žmonėmis, nes visa tai buvo kur kas įdomiau. Į pirmą darbo pokalbį nuėjau tik antrą savaitę, tačiau įsidarbinti jo ir užteko.
Kanadiečiai yra labai draugiški žmonės ir, kas svarbiausia, jie labai pozityviai žiūri į atvykėlius iš kitų šalių, norinčius čia įsidarbinti.
Kanados imigracijos tarnybos inicijuoja programą, vadinamą “International Experience Canada”. Ši programa susideda iš 3 kategorijų: „Darbas ir atostogos", „Jaunieji specialistai", „Tarptautinės stažuotės". Šiose programose galima dalyvauti du kartus gyvenime, tačiau tik atskirose kategorijose. Darbo ir atostogų programa vyksta dviem etapais. Pirmas etapas – leidimo dalyvauti (kvotos) prašymas, o antrajame etape vyksta reikiamų dokumentų pateikimas. Mano atveju reikėjo susikurti savo profilį www.canada.ca svetainėje ir teikti prašymą dalyvauti programoje. Turėjau užpildyti specialią anketą, kurioje surašiau savo asmeninius, kontaktinius duomenis, kad būčiau įtraukta tarp kandidatų gauti kvotą. Gavęs pranešimą, kad patekai tarp dalyvių, pradedi dokumentų pateikimo procesą ir galiausiai lauki rekomendacinio laiško – tai ir yra svarbiausias dokumentas.
Keliaujant į Kanadą reikia praeiti išsamią sveikatos patikrą. Kanada Lietuvą yra įtraukusi į tam tikrą rizikos zoną, todėl sveikatą turi tikrinti kanadiečių akredituotas gydytojas. Jų Lietuvoje yra vos du ir abu dirba Vilniuje. Tikrintis sveikatą važiuoji tik tada, kai tavo dalyvavimas programoje jau yra patvirtintas, nes tai nėra pigu. Už vizitą pas gydytoją sumokėjau 180 eurų, tačiau sveikatos patikrinimas vyko pakankamai greitai ir paprastai.
Be sveikatos patikros dokumentų taip pat reikia pateikti ir pažymą, kad nesi teistas, CV anglų kalba, banko pažymą, kurioje matytųsi, jog turi ne mažiau kaip 2500 Kanados dolerių (ši suma aktuali tik tvarkant dokumentus, jau vykstant į Kanadą visiškai pakanka 1400 (maždaug 900 eurų)), asmens dokumento kopiją, nuotrauką ir papildomos informacijos apie save, savo šeimą. Šiame etape susimoki mokesčius imigracijos tarnybai – 250 Kanados dolerių (162 eurus). Atskridus Kanados oro uoste reikia pristatyti minėtą rekomendacinį laišką imigracijos tarnybos pareigūnui kartu su sveikatos draudimu metams ir tuomet jau gauni leidimą dirbti Kanadoje. Kas įdomiausia, pareigūnai turi labai daug galios sprendžiant, kiek tau leisti pasilikti Kanadoje. Jei tavo draudimas galioja trumpiau nei metus, jie gali sutrumpinti darbo leidimo trukmę arba priešingai – leisti pasilikti kiek ilgiau. Šioje vietoje man ir vėl pasisekė – imigracijos pareigūnas leidimą išdavė ne metams, o pridėjo dviem savaitėm daugiau. Beje, tinka paprastas draudimas, kurį pigiau padeda gauti jau minėta „Jaunimo Kelionių“ organizacija. Vėliau teks tik nueiti į valstybinę įstaigą, kuri išduos SIN numerį (Social Insurance Number), leidžiantį dirbti oficialiai.
„Jaunimo Kelionės“ padėjo Kanados Imigracijos tarnybos internetinėje svetainėje užpildyti visus reikalingus dokumentus, o kitais dokumentais ir lėktuvo bilietais reikia rūpintis pačiam. Mes su drauge į Vankuverį skridom per Oslą, Londoną ir Kalgarį – skrydis buvo labai ilgas, tačiau jis mums nekainavo net 300 eurų. Skrydis atgal į Lietuvą atsiėjo 332 eurus. Lėktuvo bilietų kainos irgi priklauso nuo metų laiko. Mes skridome vasario mėnesį, kai Kanadoje ne turistinio sezono metas. Skrendant vasarą bilietai kainuos kur kas daugiau.
Kokie buvo pirmieji įspūdžiai atskridus?
Iš pradžių jaučiausi labai keistai. Atskridau į tolimą miestą – Vankuverį, kuriame prieš tai nesu buvusi, todėl viskas buvo labai įdomu, norėjosi pamatyti vietinius žmones. Didžiausią nuostabą Vankuveryje kėlė tai, kad čia gyvena be galo daug azijiečių – net nesijaučiau esanti Kanadoje. Pirmomis dienomis reikėjo aklimatizuotis, tačiau tą padaryti buvo lengva, nes turėjau labai ilgą skrydį ir buvau be galo pavargusi. Laiko skirtumas, lyginant Vankuverį su Vilniumi, yra 10 valandų.
Tokiame milžiniškame mieste niekada nebuvau gyvenusi, todėl iš pradžių buvo be galo įdomu vaikščioti tarp milžiniškų dangoraižių, matyti įspūdingus žmonių srautus gatvėse. Vankuveris be galo gražus miestas: nors tai ir didmiestis, tačiau jis yra įsikūręs prie vandenyno, šalia plyti kalnai, be to, čia gausu parkų ir žalumos. Žodžiu, Vankuveris paliko nepamirštamą pirmą įspūdį.
Papasakok apie gyvenimo Kanadoje laikotarpį: gyventojus, maistą, aplankytas vietas, aplinką.
Kanadiečiai labai orientuoti į sveiką gyvenimo būdą. Kanadoje labai populiarus hikinimas – laipiojimas po kalnus, žygiavimas gamtoje. Kanados valdžia rūpinasi savo žmonėmis, todėl šalyje įrengta daugybė specialiai laipiojimui įrengtų trasų, yra nemažai ir natūraliai žmonių išmintų takų. Taip pat Kanadoje puikiai sutvarkytas viešasis transportas, kuris padeda lengvai judėti tiek mieste, tiek nuvykti į užmiestį, todėl pasiekti kalnus ir parkus nėra jokių problemų. Jeigu reikėtų apibūdinti tipinę Vankuverio įsimylėjėlių porelę, tai būtų du sportiški žmonės, po parką bėgiojantys kartu su savo šunimi.
Kanadiečiai labai džiaugiasi vasara – bent jau Vankuveryje kitu metų laiku labai daug lyja. Vasara Kanadoje labai graži, sezonas prasideda gegužės-birželio mėnesiais, o gražūs ir šilti orai išsilaiko iki pat rugpjūčio pabaigos.
Nakvynės kainos viešbučiuose svyruoja nuo 80-120 Kanados dolerių (52-78 eurų) dviviečiame kambaryje žiemą iki 120-160 Kanados dolerių (78-104 eurų) dviviečiame kambaryje vasarą.
Vankuveryje praleidau 5 mėnesius, daug dirbau ir neturėjau pakankamai laisvo laiko, kad galėčiau nukeliauti kažkur toliau. Per tą laiką geriau pažinau miestą, aplankiau aplinkinius parkus: Stanley, Lighthouse, Lynn Canyon, Deep Cove, Golden Ears. Vienas įsimintiniausių – parkas prie Buntzen ežero, ten įveikiau Diaz Vistas žygį, kurį vainikuoja tolumoje atsiverianti Vankuverio miesto panorama. Netrukus po atvykimo į Vankuverį susiruošiau į Whistlerio slidinėjimo kurortą, kuriame išbandžiau žiemos pramogas. Tai yra vienas garsiausių tokio tipo kurortų Kanadoje, iki kurio iš Vankuverio reikia važiuoti apie 2 valandas. Vankuveris gali pasigirti puikiomis panoramomis nuo šiaurėje plytinčių kalnų – Grouse, Cypress, Seymour. Iš čia matosi ne tik visas miestas, bet ir šalia esantis vandenynas bei garsusis Stenlio parkas.
Nors Vankuveris yra labai didelis miestas ir jame gyvena daug įvairių kultūrų žmonių, man trūko daugiau viešų renginių, festivalių arba geresnės informacijos sklaidos. Nežinau, kokia situacija yra rytinėje šalies pakrantėje, tačiau čia norėjosi platesnio veiklos pasirinkimo, šiek tiek jautėsi kultūrinio gyvenimo stygius. Vis tik, smagu prisiminti apsilankymą Richmond Night Market turguje. Tai unikalus turgus, rengiamas vasaros metu plyname lauke, kur įrengtos vietos dalyviams gaminti ir pardavinėti maistą. Viskas vyksta vakare, jau sutemus, aplinka apšviesta lemputėmis, yra atrakcionų ir kitų užsiėmimų. Susimokėjęs už įėjimą gali praleisti vakarą ragaudamas įvairiausių virtuvių valgius. Taip pat vienas garsiausių renginių, sutraukiantis daugybę žmonių, yra Vankuverio Sun Run maratonas, kuriame kartu su bendradarbiais sudalyvavau ir pati.
Kanadiečiai yra labai draugiški žmonės ir, kas svarbiausia, jie labai pozityviai žiūri į atvykėlius iš kitų šalių, norinčius čia įsidarbinti. Darbo pokalbiuose net nekyla tokių klausimų, iš kur tu atvykai, jeigu jiems patinki – iškart būsi priimtas. Žinoma, tai nereiškia, kad po to jie nepasidomi, iš kur tu esi, koks gyvenimas verda tavo šalyje, nes kanadiečiai tikrai linkę bendrauti. Toks kanadiečių draugiškumas ir atvirumas sukuria ir saugumo jausmą, nes Kanadoje imi jaustis savu.
Po 5 mėnesių Vankuveryje nusprendžiau, kad reikia kažką keisti, nes norėjosi pažinti kitokius žmones, pakeliauti, pamatyti šalies įvairovę, todėl atšventusi savo gimtadienį Vankuverio saloje esančiame Viktorijos mieste, persikrausčiau į Banff miestelį Albertos valstijoje. Atsibodo rutina, varginantis važinėjimas metro į darbą ir atgal. Šis sprendimas buvo turbūt geriausias per visą mano gyvenimo Kanadoje laikotarpį. Be to, čia išsiskyrėme su kartu atvykusia drauge – ji liko Vankuveryje, o aš iškeliavau į Banfą.
Vankuveryje susipažinau su lietuviais, kurie vėliau persikėlė gyventi į Banfą ir mane labai kalbino ten atvykti. Banfas yra nerealaus grožio vieta, o viešbučiui, kuriame jau dirbo mano draugė, labai trūko darbuotojų. Taigi krausčiausi jau turėdama darbą. Dirbau viešbučio registratūroje, tačiau turėjau daugiau laiko ir daugiau galimybių pamatyti tikrąjį Kanados gamtos grožį. Beje, nakvynės kainos viešbučiuose svyruoja nuo 80-120 Kanados dolerių (52-78 eurų) dviviečiame kambaryje žiemą iki 120-160 Kanados dolerių (78-104) dviviečiame kambaryje vasarą.
Viena didžiausių Banfo atrakcijų būtent ir yra pamatyti tikrą laukinę gamtą.
Banfo nacionalinis parkas yra seniausias Kanadoje, įkurtas dar 1885 metais. Tai viena žymiausių Kanados vietų, kurioje vyrauja visiškai kitokia aplinka, kitaip tariant – atsidūriau tarsi kitame pasaulyje. Atrodė, kad apsigyvenau viename nuostabiausių pasaulio kampelių!
Persikėlus gyventi ir dirbti į Banfą galima eiti į vietinių savanorių kursus, kuriuose tave moko būti Banfo miestelio ambasadoriumi. Ši savanorių organizacija paaiškina, kaip visų pirma pats turėtum elgtis gyvendamas čia ir ko turėtum pamokyti sutiktus turistus – ką jie gali daryti ir ko negali. Pavyzdžiui, Banfe neleidžiama palikti jokių maisto likučių lauke, nes nacionaliniame parke gyvena daugybė įvairių rūšių gyvūnų, kuriuos maistas gali atvilioti į miestą. Jeigu pamatai turistą, kuris per daug įkyriai fotografuoja ir bando kažkaip kontaktuoti su į miestą atklydusiu gyvūnu, turi jo paprašyti laikyti atstumą ir palikti gyvūną ramybėje. O tokių gyvūnų tikrai daug. Neretai grįždama namo iš parduotuvės pakeliui sutikdavau elnių grupelę. Viena tokių mėgdavo vis apsilankyti ir mano namo kieme. Iš pradžių tai labai stebino, vėliau tokie vaizdai tapo normaliu įvykiu, bet turistų veiduose vis pamatydavau nuostabą.
Išklausius paskaitą ir sudalyvavus dienos ture aplankant kelias garsias ir lankomas vietas esi tarsi paskatinamas kuo greičiau susipažinti su nauja aplinka. Be to, praėjęs šią programą gauni specialią Banfo miesto ambasadoriaus kortelę, kuri suteikia galimybę naudotis įvairiomis pramogomis nemokamai: nuomoti dviračių, žiemos pramogų įrangą ar baidares garsiajame Lake Louise ežere, gauti vienkartinius įėjimus į Banff Upper Hot Springs (garsusis natūralių karštųjų versmių baseinas), muziejus, sporto kompleksą, kino teatrą, taip pat pasikelti Banff ir Lake Louise gondolomis, leistis į pažintinį kruizą po Minnewankos ežerą ir t.t. Tai yra idealus variantas aktyviems žmonėms, kurie nori kuo daugiau pamatyti ir kuo daugiau visko nuveikti.
Reikia nepamiršti, kad Kanada yra pakankamai jauna valstybė, kuriai tik pernai suėjo 150 metų. Tokio labai tradicinio maisto, savos virtuvės, mano manymu, jie neturi.
Banfo nacionaliniame parke gyvena gausybė įvairiausių rūšių gyvūnų: meškos, grizliai, pumos, lūšys, briedžiai, kojotai, vilkai, kalnų ožkos, gausybė smulkių žinduolių ir paukščių. Per visą gyvenimo Kanadoje laikotarpį gyvai mačiau dvi meškas. Viena didžiausių Banfo atrakcijų būtent ir yra pamatyti tikrą laukinę gamtą.
Tačiau svarbiausias turistų traukos objektas Albertos valstijoje yra nerealaus grožio ežerai. Žydruose ežeruose tyvuliuoja skaidrus ledynų vanduo, o garsiausi yra šie: Moraine, Lake Louise, Emerald, Peyto. Ne visus ežerus paprasta pasiekti, ypač žiemą. Link kai kurių ežerų veda siauri keliukai, kurie žiemos metu uždaromi. Lake Louise ežeras yra populiariausias tarp turistų, be to, ten yra įsikūręs garsus Fairmont viešbutis. Šalia esančiame Jasperio nacionaliniame parke gausu gražių gamtos kampelių, ežerų, krioklių ir maršrutų pasivaikščiojimams laukinėje gamtoje. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę gyventi tokioje vietoje ir savo akimis pamatyti nuostabią Kanados gamtą.
Kalbant apie kadanietišką maistą, tikras jų delikatesas yra vadinamas poutine. Tai keptos bulvytės su įvairiais sūriais, pagardintos specialiu gravy padažu. Tik reikia nepamiršti, kad Kanada yra pakankamai jauna valstybė, kuriai tik pernai suėjo 150 metų. Tokio labai tradicinio maisto, savos virtuvės, mano manymu, jie neturi. Tačiau reikėtų nepamiršti klevų sirupo – tai bus geriausios ir originaliausios lauktuvės iš Kanados.
Sakoma, kad kelionės keičia žmonės. Ar Kanada pakeitė tave?
Galbūt manęs nepakeitė, bet pakeitė mano požiūrį į kai kuriuos dalykus. Pagyvenusi Kanadoje pradėjau dar labiau vertinti gamtos grožį, mėgavausi tuo jausmu, kai atrandi dar nematytas naujas vietas. Iš tikrųjų, Banfe praleistas laikas man leido suvokti, kad visiškai lengvai galėčiau gyventi mažame miestelyje, ko anksčiau neįsivaizdavau, nes visą savo vaikystę praleidau Kaune, kuris, bent jau Lietuvoje, yra priskiriamas didmiesčiams. O Banfas savo dydžiu prilygsta tokiam miesteliui kaip Prienai.
Kelionė į Kanadą leido pajausti, ką reiškia stovėti ant savo kojų, įvertinti savo jėgas savarankiškai gyvenant toli nuo namų. Išmokau dėliotis savo gyvenimą, derinti darbą ir keliones, mokiausi įveikti psichologiškai sunkesnius momentus, kurių, neslėpkime, tikrai būna gyvenant be pačių artimiausių žmonių šalia. Kanadoje praleisti metai man tikrai įsimins visam gyvenimui. Labai džiaugiuosi, kad iki šiol palaikau ryšius su ten likusiais naujais draugais ir labai noriu jiems vieną dieną parodyti Lietuvą.