Atėnai – Graikijos sostinė ir didžiausias šalies miestas, kurio pavadinimas kilo iš graikų deivės Atėnės vardo. Tai vienas seniausių pasaulio miestų, kuriame nuolatiniai gyventojai gyvena jau 3500 metų! Atėnai taip pat yra ir vienas didžiausių ekonominių centrų pietryčių Europoje, kuriame kiekvieną dieną verda intensyvus gyvenimo ritmas. Savaime suprantama, kad čia tikrai bus ką pamatyti, be to, turėsite progą prisiliesti prie senovės istorijos ir geriau pažinti Antikos laikų pasaulį. Gera naujiena ta, kad iš Lietuvos vykdomi tiesioginiai skrydžiai į Graikijos, tad 3 valandos lėktuve ir jūs jau viename seniausių pasaulio miestų! Ieškokite pigių lėktuvo bilietų į Atėnus Airinme puslapyje ir keliaukite pažinti šio demokratijos lopšio! O mes, norėdami jums padėti, sudarėme nestandartinį Atėnų lankytinų vietų sąrašą.
Sintagmos aikštė
Plateia Syntagmatos, arba Konstitucijos aikštė, yra centrinė šiuolaikinių Atėnų vieta, naujausios Graikijos istorijos simbolis. Aukštas pastatas rytinėje Sintagmos aikštės dalyje kažkada buvo statytas karaliams, o demokratijos laikais tapo parlamento rūmais. Jie stovi kiek aukščiau ir dominuoja aikštėje.
Aikštės viduryje yra didelis fontanas, kurį puošia skulptūrų iš Neapolio muziejaus kopijos. Šalia plyti du žali skverai.
Prie paminklo Nežinomam kareiviui kas valandą keičiasi garbės sargyba. Savaime įdomu stebėti žygiuojančius elitinio dalinio karius euzonus, tačiau ypatingą koloritą šiai ceremonijai suteikia kostiumai. Jie pasiūti pagal kleftų – nepriklausomybės karo kalniečių kareivių – drabužių modelį. Kostiumas labai sudėtingas. Kareiviai dėvi raudoną kepurę su kutu. Kita į akis krentanti detalė – į škotišką kiltą panašus sijonas foustanella. Joje privalo būti 400 klosčių. Kariai dėvi batus, kurių kiekvienas sveria tris kilogramus ir yra papuoštas juodu bumbulu (nėra ko juoktis, anksčiau tokiame bumbule buvo slepiamas peilis!). Apsirengti karys euzonas turi per 45 minutes. Eilinių euzonų ginklas – amerikietiškas Antrojo Pasaulinio karo laikų šautuvas M1 „Garand“. Karininkai ginkluoti kardais. Juos taip pat atskirsite pagal ilgesnius sijonus ir trumpus kepurėlės kutus.
Sekmadieniais, 11 valandą ryto, vyksta iškilminga garbės sargybos keitimosi ceremonija, kurioje dalyvauja maždaug šimtas euzonų ir karinis orkestras.
Metro paslaptys
Galime nujausti, kad statybininkams dirbti po Atėnų žeme gana sunku. Kur tik kasi – visur senovės artefaktai. Tačiau, nepaisant turtingo kultūrinio sluoksnio, metro Graikijos sostinėje visgi buvo pastatytas, išsprendžiant senovės istorijos problemas.
„Syntagma“, „Akropoli“, „Monastiraki“, „Evangelismos“ ir „Daphni“ metro stotyse pamatysite užkonservuotus senovės statinius ir vitrinas su požemiuose rastais artefaktais. Ir tai ne kokios nors duženos! Vitrinose saugomos puikios statulos, amforos, senovinio vandentiekio vamzdžiai ir kt. Tiesiant metro tunelį prie Sintagmos aikštės, statybininkai aptiko senovinį akveduką.
Taip metro stotys tapo nemokamu muziejumi, aišku, jeigu neskaičiuosime pravažiavimo bilieto. Pirmoji Atėnų metro linija pradėjo veikti dar 1869 metais, tik šešiais metais vėliau nei pirmasis pasaulyje Londono metro. Tačiau linija buvo antžeminė, todėl antrojo pasaulyje metro vardo Atėnai negavo. Dar viena detalė: Nikolajaus Gumiliovo eilėraštyje „Sentimentali kelionė“ aprašoma kelionė geležinkeliu iš Pirėjų į Atėnus. Atkarpa, kuria važiavo poetas, ir yra ta pati pirmoji linija.
Kiek kalvų Atėnuose?
Be Akropolio, Atėnuose yra dar kelios įdomios ir turistų taip labai neapgultos kalvos. Nuo keleto iš jų atsiveria puikus Partenono vaizdas. Būtent tokia yra Filopappou kalva – iš čia puikiai matosi Partenonas ir dar dvi dovanos geidžiantiems gražių vaizdų – Atikos pusiasalis ir Sarono įlanka.
Legenda sako, kad ant Filopappou kalvos ir dar dviejų gretimų aukštumų graikų tautos didvyris Tesėjas kovėsi su amazonėmis. Dabar šiose vietose yra gražus parkas su vaizdingais tarp pušų besirangančiais takeliais. Filopappou įžymybė – maždaug 114-116 metais pastatytas paminklas Romos konsului, kurio garbei ši kalva ir gavo savo pavadinimą. Taip pat čia pamatysite senovinių bastionų griuvėsius ir Agios Dimitrios Loumbardiaris bažnyčią su freskų rinkiniu.
Jeigu kopimą į Filopappou galimą prilyginti kardio treniruotei, tai atsidurti ant Lykavittos – dar vienos aukštos Atėnų kalvos – galima paprasčiau ir greičiau – funikulieriumi. Apatinė jo stotelė yra Ploutarhou gatvėje Kolonaki rajone. Nuo kalvos atsiveria nuostabūs vaizdai, o pačioje jos viršūnėje stovi Šv. Jurgio koplyčia, kuri, kaip švyturys, šviečia naktimis virš miesto.